ES pirmininkavimo renginiams skirtoje erdvėje – lietuviškas dizainas

Liepos 1-ąją pirmą kartą nuo narystės ES pradžios mūsų šaliai tenka pareiga pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Per istorinį pirmininkavimo pusmetį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vyks daugybė su pirmininkavimu susijusių renginių. Pasiruošimas jiems vienijo daugelio profesijų atstovus – taip pat ir architektus.

Liepos pradžioje savo veiklą pradėjo vienas iš ES pirmininkavimo renginiams skirtų spaudos centrų Vilniuje Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG). Žinant tai, jog spaudos centras veiks neformalių ministrų susitikimų ir kitų aukšto lygio renginių Lietuvoje metu, lietuviams teko skirti daug dėmesio konferencinių erdvių kūrimui. Daugiau nei prieš pusmetį Užsienio reikalų ministerija paskelbė viešąjį konkursą NDG pritaikymui ES pirmininkavimo renginiams. Vienas iš konkurso nugalėtojų tapo vilnietis architektas Vytautas Puzeras. Pasak jo, galimybė dirbti su profesionalia komanda ir prisidėti prie unikalaus projekto labai nudžiugino. Jau daugiau kaip 15 metų V. Puzeras kuria baldų ir interjero dizainą. Patyrusiam baldų specialistui buvo patikėtas suprojektuoti baldus bei spalvinius sprendimus.

Sukurti europietišką darbo vietą

Pasak architekto, formuojant ES pirmininkavimui skirtas erdves pirmiausia buvo svarbu sukurti europietiškus standartus atitinkančią darbo vietą. Projekto vykdymo metu meno ekspozicijų centro patalpos buvo išmaniai suplanuotos delegatų susitikimams, poilsio pertraukėlems, spaudos komandų darbui ir pan. Pirmajame ir antrajame NDG aukštuose buvo įrengtos net kelios posėdžių salės, aukščiausio lygio svečių poilsio zona - kavinė, žurnalistų darbo vietos su poilsio ir pagalbinės erdvėmis. Cokoliniame pastato aukšte integruota pagrindinė plenarinių posėdžių salė reikalavo ypatingo susitelkimo. Vieta, kurioje sprendžiami svarbiausi klausimai, pasak autoriaus, turėjo savaime nuteikti rimtam darbui. Šioje salėje, kaip ir kitose NDG erdvėse, autorius stengėsi sukurti lakoniškas darbo vietas. Didžiausią dėmesį skirdamas žmogui, darbo aplinkoje autorius rinkosi šaltų tonų spalvas, lygius, simetriškus paviršius. Interjere buvo panaudoti ir tautiniai motyvai.

Plenarinių posėdžių salėje buvo integruoti Vytauto projektuoti stalai, kėdės, kabantys sodai. Beje, pastarieji yra, tarsi, vienijantis akcentas visame projekte. Pokalbio metu autorius dalijosi profesinėmis gudrybėmis, kurių viena – kabančių sodų motyvas ir jo atkartojimas jungiant stalus tarpusavyje. Pasak autoriaus, stalų kojų sujungimas – tai tarsi viena iš kabančių sodų detalių. Tęsdamas tautiškumo akcentavimą autorius išmaniai dekoravo ir plenarinių posėdžių salėje esančių kėdžių atlošus. Pasak Vytauto, pirmosios grafikos apraiškos mūsuose buvo – tautiniai raštai. Naudodamas tokį akcentą interjere autorius tarsi davė nuorodą į Lietuvos praeitį. Preciziškai išmanu, tiesa?

Spalvos atlieka funkciją

Esama nuomonių, kad šiuolaikiška darbo vieta tai tarsi samplaika tarp poilsio ir darbo zonų. Tačiau kiekviena profesinė erdvė reikalauja unikalių linkių. Pasiteiravome autoriaus, kokių nuostatų teko laikytis įrengiant specialios paskirties interjerą: „Kievienas interjeras savaime prašosi tam tikrų specifinių sprendimų. Šiuo atvėju mes ne tik sumaniai integravome biuro ir poilsio baldus į aplinką, tačiau ir stengėmės nenutolti nuo tiesioginės jų funkcijos. Kaip vieną atraminių sprendimo būdų vertinčiau spalvas ir formas”, – teigia V. Puzeras.

Architekto teigimu, norint atskirti darbo vietas nuo poilsio zonų buvo stengtasi variuoti spalvine gama. Pavyzdžiui – plenarinėje posėdžių salėje vyrauja šalti pilkos, mėlynos spalvos tonai. Tokie tonai nereikalauja daug dėmėsio, jie - ne akcentiniai ir leidžia susikaupti. Štai žurnalistų darbo vietose spalvos pasirinktos kur kas aktyvesnės – oranžinė, geltona, rusva. Autoriaus teigimu, spaudos atstovai nuolat skuba, sprendžia ekstremalius klausimus, jų darbo pobūdis labai aktyvus, tad ir erdvė daug žaismingesnė. Poilsio zonose V. Puzeras naudojo žalios spalvos tonus: „Mitas, jog po intensyvaus darbo, ypač kompiuteriu, patartina pailsinti akis žiūrint į žalią spalvą - tiesa. Pats tai išbandžiau ne kartą ir tai tikrai veikia.”

Poilsio zonose auotorius panaudojo savo projektuotus žalių tonų minkštasuolius ir kavos stalelius. Akivaizdu, spalvų sąsaja su darbo aplinka – didelė. Be to, laikinai tapusi spaudos centru, Nacionalinė dalės galerija – itin architektūriška erdvė. Anot autoriaus, tai taip pat turėjo daug įtakos galutiniam rezultatui.